Birželio pirmąjį sekmadienį po šv. Mišių miestelio gyventojai rinkosi į Miežiškių kultūros centrą, į šventę, skirtą tėvams pagerbti. Šią Tėvo dieną susirinkusieji ne tik prisiminė, kalbėjo, sveikino tėvelius, bet turėjo galimybę gėrėtis įspūdingais meno kūriniais. Labai simboliška, kad Tėvo dienos proga Miežiškių kultūros centre buvo atidaryta miežiškiečio – pripažinto menininko, turinčio meno kūrėjo statusą ir ne vieną garbingą apdovanojimą, kurio darbai džiugina daugybę Lietuvos  ir užsienio vietovių gyventojus – Eduardo Tito darbų paroda. Atėjusieji galėjo pamatyti ne tik monumentalių skulptūrų, su kuriomis dažniausiai dirba menininkas fotografijas, bet ir parodoms skirtų smulkesnių darbų originalus.

 Peną akims ir sieloms ...

Gegužės 30 dieną Miežiškių kultūros centro Vaikų muzikos studijos mokiniai sukvietė miežiškėnus į mokslo metų pabaigos šventę-koncertą ,,Bičiulių būryje“ pasidžiaugti ir parodyti, ką išmoko per šiuos mokslo metus. Šiemet studijoje vaikai mokėsi dainuoti, groti smuiku, armonika, fortepijonu, gitara, pučiamaisiais instrumentais, skudučiuoti 40 mokinių, veikė kolektyvai – tradicinė kapela ,,Obelytė“, skudutininkų ansamblis, pučiamųjų orkestras, vokalinis ansamblis. Labiau pažengę mokiniai dalyvavo įvairiuose konkursuose ir festivaliuose, koncertavo ne tik Panevėžio rajone, bet ir už jo ribų.

Po nuotaikingo koncerto vaikai dar ilgai drauge pramogavo: žaidė žaidimus, piešė ant vandens, dalyvavo estafetėse ir varžybose...

Viena didžiausių Lietuvoje liaudiškos muzikos švenčių „Kapelmaušis“ šiemet muzikantus ir žiūrovus pakvietė į tradicines aukštaitiškas vestuves. Renginyje skambėjo vestuvių linksmybėms būdinga muzika, pristatyti papročiai, kviesta įsijungti į šventinį šurmulį. Žinoma, išrinktos ir geriausios kapelos – tokios, kurių muzika ir vestuvėms, ir bet kokiai kitai šventei tinka, tokios, kurios gali garbingai atstovauti savo kraštui.

Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro organizuojama Aukštaitijos regiono kapelų šventė-varžytuvės „Kapelmaušis“ šiemet apsiėjo be specialių „kabliukų“ žiūrovams vilioti, be kviestinių žvaigždžių...

Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatras džiaugiasi ir dalijasi gera žinia – ką tik įvykusioje XXIV Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ miežiškiečių spektaklis pripažintas vienu geriausių.

Pasibaigus regioniniam „Atspindžių“ turui organizatoriai, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjunga, pranešė, jog apžiūroje dalyvavo 78 teatrai, geriausieji iš jų pakviesti savo spektaklius pademonstruoti baigiamosiose šventėse. Kitą savaitgalį septyni ryškiausi miestų ir rajono centrų teatrų spektakliai bus rodomi šventėje Utenoje, o tiek pat geriausių miestelių ir kaimų teatrų pasirodys renginyje Kupiškyje...

Aukštaitijos liaudiškos muzikos mėgėjai veikiausiai jau neįsivaizduoja rudens be „Kapelmaušio“ – daugiau nei ketvirtį amžiaus kasmet rengiama šventė tapo itin populiari. Jau lapkričio 17-ąją „Kapelmaušio“ linksmybės kviečia į Panevėžio „Cido“ areną ir žada tiek įprastų, pamėgtų tradicijų, tiek staigmenų.

Kaip jau įprasta, didžiajame „Kapelmaušyje“ gros tik geriausios, šauniausios liaudiškos muzikos kapelos. Spalį vykusiuose atrankiniuose renginiuose savo programas pristatė net dvidešimt Aukštaitijos regiono kolektyvų, iš jų į finalą komisija atrinko aštuonis. Lapkričio 17-ąją į sceną kops penkios Panevėžio rajono kapelos: „Aušrinė“ iš Smilgių, „Gegužinė“ iš Paįstrio, „Susiedai“ iš Vadoklių, „Sanžyla“ iš Berčiūnų ir „Rudenėlis“ iš Miežiškių...

Miežiškių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Raskila“, vadovaujamas Linos Kairytės, džiaugiasi svariu laimėjimu: tarptautiniame chorų konkurse kolektyvas pelnė aukso diplomą ir specialųjį apdovanojimą, be to, kartu su geriausiais chorais pateko į finalinį renginio etapą.

Tarptautinis chorų konkursas-festivalis „Praga Cantat“ – solidus, pasaulio chorų bendruomenei žinomas renginys. Per trisdešimt dvejus jo gyvavimo metus į Prahą semtis patirties ir varžytis rinkosi kone 900 chorų su maždaug 33 tūkstančiais dainininkų iš keturiasdešimties šalių. Šiųmečiame konkurse dalyvavo 23 chorai iš Austrijos, Kolumbijos, Prancūzijos, Čekijos, Suomijos, Vokietijos, Džersio, Indonezijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos...

Per patį rudens lygiadienį trakiškiečiai dėkojo gamtai už subrandintą derlių ir pagerbė antrąja duona vadinamas bulves. Tradicinė kulinarinio paveldo šventė „Bulvė ir maistas, ir vaistas“ surengta jau dvyliktą kartą. Prieš 16 metų šio renginio idėją subrandino tuometė meno vadovė Danutė Kirsnienė – tąsyk kartu su folkloro ansamblio „Margutis“ dalyvėms pirmąją bulvių šventę ji surengė muzikanto Virgilijaus Liesio tėvų sodyboje Kulbių kaime. Vėliau su pertraukomis šventė vyko Janinos Teresevičienės valdose ir net keletą metų – etnokultūros puoselėtojos Janinos Bikinienės sodyboje. Jau treti metai kulinarinio paveldo puoselėjimo tradicija tęsiama Trakiškio kaime.

Šeimininkėms trakiškietėms Danutei Pocienei, Gerutei Tulušienei, Albinai Lukošienei...

Kai norisi iš širdies pasilinksminti, negąsdina ir lietus. Tai įrodė į tradicinę šventę susirinkę miežiškėnai – nepaisant nelepinusio oro, ištvermingiausi žiūrovai sugebėjo ir skėčius rankose laikydami ploti scenoje vieni kitus keitusiems atlikėjams, ir pasišokti.

Paskutinį vasaros sekmadienį kasmet vykstantis Šv. Baltramiejaus atlaidų pakermošis „Atsisveikinimas su gandrais“ – didžiausia miestelio šventė, sukviečianti ne vien miežiškiečius, bet ir įvairiais saitais su šiuo kraštu susijusius žmones, nemenką būrį svečių. Kaip visuomet, šiųmetė šventė prasidėjo vos pasibaigus iškilmingoms Mišioms bažnyčioje...

Tvirtinanti tradicijas, auginanti susidomėjimą paveldu, kaskart sukviečianti didžiulį žmonių būrį, neleidžianti nuobodžiauti – tokia yra jau aštuoniolika metų vidurvasarį vykstanti šalies naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“.

Gimusi ir pirmąjį dešimtmetį praleidusi Miežiškių krašte, šventė šiemet jau aštuntą kartą vyko ją į savo kiemą pasikvietusių ir vis tvirčiau globojančių ūkininkų, duonos kepėjų Audronės ir Albino Kisielių sodyboje Radviliškių kaime, Krekenavos seniūnijoje.

Renginyje, kaip visuomet, netrūko linksmybių, tačiau daugiausiai dėmesio skirta jo prasmei išryškinti – prisimintos senosios rugiapjūtės pradžios tradicijos, duonos garbinimo apeigos, pagerbti duoną kuriantys žmonės...