„Kapelmaušis 2020“

Tradicinė Aukštaitijos liaudiškos muzikos kapelų šventė „Kapelmaušis“ įsibėgėjo – jau įvyko atrankos turas ir visai netrukus bus paskelbta, kokie kolektyvai rungsis didžiosiose varžytuvėse.

Tiek Aukštaitijos muzikantai, tiek publika jau įprato, kad „Kapelmaušis“ nėra tik vieną vakarą „Cido“ arenoje vykstantis renginys. Šventė mūsų krašte šurmuliuoja kone mėnesį: iš pradžių keliuose Panevėžio rajono centruose vyksta atrankos ir tik po jų rengiamas didysis finalas. Jau įprasta ir tai, kad atrankos netampa vien oficialiomis perklausomis – „Mažaisiais Kapelmaušiais“ vadinami muzikantų suėjimai sukviečia nemažai žiūrovų, tampa puikia pramoga ne vieno miestelio gyventojams ir jų svečiams. Šį rudenį tokie renginiai vyko Dembavoje, Raguvoje ir Miežiškiuose.

Iš viso atrankos ture savo programas pristatė net aštuoniolika kapelų. Dembavoje griežė Liūdynės ,,Dvarkiemis“, Krekenavos ,,Be cvieka“, Berčiūnų ,,Sanžyla“, Trakiškio ,,Juostvingė“, Paliūniškio ,,Kaimynai“. Raguvos publiką linksmino vietos kapela ,,Kukalis“, Vadoklių ,,Susiedai“, Šilagalio ,,Šmaikšts“, Ramygalos ,,Ramgala“. Miežiškiuose grojo vietos kapelos „Obelytė“, „Rudenėlis“, „Ratasai“ ir didelis būrys svečių – Smilgių ,,Smilgenė“ ir „Aušrinė“, Paįstrio ,,Gegužinė“, Pakruojo kultūros centro kapela ir „Kriauna“ iš Rokiškio rajono, Kriaunų. Dėl rajone paskelbto karantino negalėjusi atvykti Pasvalio rajono Daujėnų kapela ,,Smiltelė“ atsiuntė savo pasirodymo įrašą.

Visos kapelos komisijai ir publikai pristatė laisvai pasirinktų kūrinių programas, į jas įtraukdamos bent po vieną dainą apie amatus, amatininkus. Be to, kiekvienas kolektyvas pademonstravo gebėjimus groti senaisiais tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais. Scenose skambėjo kūriniai, apdainuojantys kalvius, audėjas, kurpius, stalius. Grota skudučiais, kanklėmis, ragais, lūpinėmis armonikėlėmis, skrabalais. Taip „Kapelmaušis“ mini, pagerbia Tautodailės metus.

Organizatoriai suskaičiavo, kad iš viso atrankų scenose grojo ir dainavo maždaug 150 muzikantų ir dainininkų, nuskambėjo arti šimto kūrinių. Atrankos komisijos narys etnomuzikologas daktaras Gvidas Vilys pabrėžė, kad kapelos labai skirtingos – vienos renkasi tradicinį liaudišką muzikavimą, kitos krypsta į romantizmą, trečios skamba „estradiškai“. Komisijai teks rimtai padirbėti, siekiant iš aštuoniolikos savitų kolektyvų išrinkti keletą geriausių, įdomiausių, kurie susirungs lapkričio 14 d. „Cido“ arenoje vyksiančiame finale.

„Kapelmaušį“ organizuoja Miežiškių kultūros centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio rajono savivaldybė.

Miežiškių kultūros centro informacija ir nuotraukos