„Kapelmaušis 2019“ – linksmas, turtingas, prasmingas

Liaudiškos muzikos kapelų šventė-varžytuvės „Kapelmaušis“ iš didžiausio Panevėžio rajono renginio, panašu, tampa vienu reikšmingiausiu visos Aukštaitijos etninės kultūros reiškinių. Vis plečiantis dalyvių geografiją, džiuginantis vis profesionalesniais dalyvių pasirodymais, šiemet liaudies muzikantų suėjimas pasiekė dar ir publikos rekordą – likus kelioms dienoms iki šventės Panevėžio „Cido“ arenoje buvo išpirkti visi bilietai, kad tilptų visi norintieji pasilinksminti, teko koreguoti planus, statyti papildomų kėdžių.

„Kapelmaušis“ jau seniai tapęs šaunių linksmybių simboliu. Šiųmetis netapo išimtimi – jau į šventę besirenkančius žiūrovus pasitiko smagi kapelų muzika, savo darbus demonstruojantys amatininkai. O didžiojoje scenoje skambėję pokštai juokino, viena kitą keitusių kapelų muzika ne tik dovanojo gerų emocijų, bet ir kėlė nuo kėdžių, kvietė į šokių aikštelę.

„Kapelmaušis“ pastaraisiais metais įgijo solidumo kiekvieną šventę paversdamas temine, suteikdamas jai prasmės. Renginyje jau minėti etnografinių regionų, tarmių metai, įspūdingai pristatyti tautiniai kostiumai, primintos senosios vestuvių tradicijos. O šiemet organizatoriai muzikantų ir publikos dėmesį sutelkė Nepriklausomybės kovoms atminti. Teatralizuotoje šventės įžangoje dainomis, muzika, šokiais nupieštas šimtmečio sulaukusių dainų atsiradimo kelias. Nepriklausomybės kovų dainas traukė ir varžytuvėse dalyvavusios kapelos – viena iš patekimo į konkursą sąlygų prašė susirasti temą atspindinčių kūrinių, juos aranžuoti taip, kad atspindėtų krašto muzikavimo tradicijas, instrumentuotę ir dainavimo specifiką.

Prasmingas, jaudinančias, graudinančias dainas keitė smagios melodijos – toks gražus bangavimas puikiai atspindėjo šiųmečio „Kapelmaušio“ idėją atspindintį posakį „Tos pačios akys juokiasi ir verkia“. O džiugi šventinė atmosfera maišėsi su kiek įtempta varžytuvių nuotaika – „Kapelmaušyje“ siekiama ne vien pasilinksminti, bet ir išrinkti bei pagerbti geriausius Aukštaitijos liaudiškos muzikos kolektyvus. Kapelas vertino ir žiūrovai, ir komisija – Lietuvos nacionalinio kultūros centro instrumentinio folkloro specialistas Arūnas Lunys, Rokiškio rajono savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Irena Matelienė, Latvijos choreografas, šokio pedagogas Agris Danilevičs, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Liudas Mikalauskas, Lietuvos kariuomenės orkestro vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Dainų švenčių vyriausiasis dirigentas Egidijus Ališauskas.

Kaip jau yra buvę ne sykį, garbios komisijos ir publikos nuomonės dėl aukščiausių įvertinimų nusipelniusios kapelos sutapo: ir Didįjį Prizą, ir Publikos simpatijų prizą, ir dar apdovanojimą už geriausiai atliktą Nepriklausomybės kovų dainą pelnė „Bernų kapela“ iš Visagino Č. Sasnausko menų mokyklos. Ievos Gudienės vadovaujamas kolektyvas sužavėjo gebėjimu pajusti ir perteikti liaudiško muzikavimo stilių, charizma, energija, sukėlė tikras ovacijas.

Pirmąją ir antrąją vietas komisija skyrė Miežiškių kultūros centro kapeloms: „Ratasai“ (vadovas Raimondas Grikšelis) įvertinta pirmąja, „Rudenėlis“ (vadovė Gražina Krikščiūnienė) – antrąja. Trečiosios vietos nusipelnė svečiai iš Pasvalio kultūros centro Daujėnų skyriaus, kapela „Smiltelė (vadovas Modestas Samulėnas). Įteikta ir specialiųjų prizų: Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro kapela „Samanėlė“ (vadovas Remigijus Marma) nusipelnė apdovanojimo už geriausiai atliktą Sąjūdžio laikų dainą, Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos Berčiūnų padalinio kapela „Sanžyla“ (vadovė Sigita Čekavičienė) – už geriausiai atliktą savo krašto dainą.

Padėkomis įvertintos atrankas perėjusios, į didžiąją varžytuvių sceną patekusios kapelos: Vadoklių kultūros centro „Susiedai“ (vadovas Justinas Kanaporis), Tiltagalių kultūros centro „Lėvena“ (vadovas Igoris Švedko), Ignalinos kultūros ir sporto centro “Ringė” (vadovė Franciška Skačkauskienė), Smilgių kultūros centro „Aušrinė“ (vadovas Alvydas Čepauskas). Ir organizatorių, ir publikos dėmesio bei padėkų nusipelnė ir svečių teisėmis šventėje pasirodžiusi pernykščio „Kapelmaušio“ nugalėtoja Paįstrio kultūros centro kapela „Gegužinė“ (vadovė Jolita Rutkauskienė. Paįstriečiai smagiai prišokdino žiūrovus, o į sceną pasikvietę garsųjį dainininką Liudą Mikalauską publiką dar ir milžinišku choru pavertė.

„Kapelmaušio“ rengėjai, Miežiškių kultūros centras ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos kultūros specialistai, nuoširdžiai dėkoja visiems šventę padėjusiems sukurti žmonėms ir organizacijoms: renginio globėjui rajono merui Povilui Žaguniui, rėmėjams Lietuvos kultūros tarybai, Panevėžio rajono savivaldybei, bendrovėms „Margučiai“, „Radviliškių kaimo kepykla“, Egidijaus Murmoko individualiai įmonei, partneriams Lietuvos šaulių sąjungos 5-ajai rinktinei, bendrovei „Muzikinis rūsys“, informaciniams partneriams Panevėžio rajono laikraščiui „Tėvynė“, Gerų naujienų televizijai. Esame labai dėkingi ir atrankas rengusiems, padėjusiems, palaikiusiems Panevėžio rajono kultūros darbuotojams, visoms tiek atrankose, tiek didžiajame finale dalyvavusioms kapeloms ir jų vadovams, amatininkams, teatralizuoto pasirodymo dalyviams, talkininkams ir, žinoma, „Kapelmaušį“ mylinčiai, jam ištikimai publikai.

Kitų metų „Kapelmaušio“ data jau parinkta – jis vyks 2020-ųjų lapkričio 14 dieną. Pradėkime laukti!

 Miežiškių kultūros centro informacija