Veiklos sritys

PATVIRTINTA

Miežiškių kultūros centro direktoriaus įsakymu Nr. OV-3

2018 m. sausio 12 d.

                                                                                                                        

 

 

 

PANEVĖŽIO RAJONO MIEŽIŠKIŲ KULTŪROS CENTRO

2018 METŲ VEIKLOS PROGRAMA

 

                      Miežiškių kultūros centras yra biudžetinė kultūros įstaiga. Kultūros centro steigėjas – Panevėžio rajono savivaldybės Taryba. Kultūros centras yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, pavadinimą, nuostatus, sąskaitas įregistruotuose Lietuvos Respublikos bankuose. Sprendimą dėl Miežiškių seniūnijos kultūros centro įsteigimo Panevėžio rajono savivaldybės Taryba priėmė 2003 m. spalio 30 d. Patvirtinti Kultūros centro nuostatai, kuriais savo veikloje centras ir vadovaujasi. Kultūros centras  tenkina įvairių visuomenės socialinių bei amžiaus grupių poreikį  menui, dalyvavimą kūrybinėje veikloje, profesionalaus meno pažinimui,  bei užtikrina visapusišką Miežiškių seniūnijos meninės kultūros sklaidą šalyje ir užsienyje.

                      Kultūros centras yra Lietuvos kultūros centrų asociacijos narys, bendradarbiauja su šiai organizacijai priklausančiais centrais, dalyvauja asociacijos organizuojamuose renginiuose. Bendrauja su kitais šalies ir rajono Kultūros centrais, meno, mokslo įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, švietimo institucijomis, kaimo bendruomenėmis, muziejais, biblioteka, religinėmis bendruomenėmis, užsienio partneriais  ir dalyvauja bendruose projektuose.

                      Daugelis Kultūros centro teikiamų kultūros paslaugų  nemokamos. Lankytojo perkamoji galia šiandieną yra vienas iš veiksnių, lemiančių jo galimybes naudotis kultūros paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, Miežiškių kultūros centras  sudaro sąlygos mažas pajamas gaunantiems gyventojams lankyti nemokamus renginius, išreikšti save meninėje veikloje.

                      Kultūros centro veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Rrespublikos Biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, Lietuvos Respublikos Kultūros centrų įstatymas, Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos patvirtinti dokumentai,  kiti teisės aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, reglamentuojantys kultūros įstaigų ūkinę – finansinę veiklą, Kultūros centro nuostatai.

                      Kultūros centras –  įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos respublikos įstatymais, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, Kultūros centro nuostatais bei kitais vidaus tvarkos dokumentais.

 

MISIJA

                      Kultūros centro misija tenkinti vietos bendruomenės visų amžiaus grupių kultūros poreikius, išlaikyti ir tęsti krašto tradicijas, puoselėti regiono etnokultūrą, išsaugoti tebegyvuojančius tradicinės kultūros reiškinius, sukurti prielaidas jų perėmimui. Ugdyti vaikus ir jaunimą, pasitelkiant etninės kultūros, meno vertybes, įtraukti jaunąją kartą į etninės kultūros, meninės kūrybos veiklą. Puoselėti mėgėjų kūrybos tradicijas, skatinti tęstinumą, organizuoti mėgėjiško ir profesionalaus meno renginius bei teikti kitas kultūros paslaugas. Atlaikyti masinės kultūros plitimą. Ugdyti publiką. Bendrauti ir burti bendruomenę. Tirti gyventojų poreikius ir pagal galimybes juos tenkinti.

VIZIJA

                      Tapti moderniu kultūros centru, kuriame atsivertų galimybės aukštą meninį lygį pasiekusiems meno mėgėjų kolektyvams dirbti šiuolaikinėmis sąlygomis, organizuoti ne tik vietinius, bet ir rajoninius, respublikinius bei tarptautinius renginius. Pasitelkę etnokultūrą, tikimės išsaugoti vertingą liaudiškų švenčių palikimą, tuo sudominti žmones, o ypač jaunąją kartą. Tai garantuotų visuomenės dvasinių poreikių tenkinimą, etninių tradicijų skleidimą ir padėtų mums išsaugoti pasaulinio paveldo šedevrą – mūsų tautos etninę kultūrą.

TIKSLAI

Miežiškių kultūros centras siekia išsaugoti gyvuojančius tradicinės kultūros reiškinius ir kuria prielaidas jiems perimti, skatina jų tęstinumą. Pasitelkdamas etninės kultūros meno vertybes stengiasi įtraukti jaunimą ir socialinę atskirtį jaučiančius bendruomenės narius į meninės kūrybos veiklą, tobulinti jų meninius sugebėjimus, organizuoti turiningą laisvalaikio leidimą. Sudaro palankias darbo, kūrybos sąlygas susibūrusiems kolektyvams, skatina jų meninio lygio augimą, inicijuoja naujų kolektyvų narių rengimą, skatina kolektyvų dalyvavimą Lietuvos dainų šventėse. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir turimas galimybes stengiamasi burti naujus mėgėjų meno kolektyvus, būrelius, ugdyti dirbantį personalą, plėtoti kultūrinę, šviečiamąją ir informacinę veiklą, organizuoti renginius, šventes, festivalius, apžiūras ir konkursus, kultūros akcijas, parodas, siekti materialinės bazės gerinimo, stiprinti bendradarbiavimą su vietos gyventojų bendruomenėmis, įstaigomis, religinėmis bendruomenėmis, skatinti vietos gyventojų domėjimąsi krašto istorija, kultūros tradicijomis. Bendradarbiaujant su kitomis rajono, šalies ir užsienio kultūros įstaigomis, dalyvaujant įvairiuose renginiuose,  miežiškėnai savo kultūrinės veiklos tradicijas įvairiose vietovėse pristatys rengdami aukšto meninio lygio kolektyvų pasirodymus.

 UŽDAVINIAI

  1. Suorganizuoti 57 renginius (renginiai vietoje, dalyvavimas Panevėžio rajono, šalies bei tarptautiniuose konkursuose, išvykose, visos parodos-profesionaliojo meno, tautodailės ir kt.);
  2. Tenkinti lankytojų poreikį užsiimti savęs ugdymu plečiant teikiamų paslaugų pasiūlą ir dalyvaujant  kolektyvų (18) veiklose (pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą ir patvirtintą meno mėgėjų kolektyvų klasifikaciją: mėgėjų meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai ir kita)
  3. Skatinti Dainų švenčių tradicijos tęstinumo programoje dalyvaujančių kolektyvų (10) veiklą.
  4. Gerinti kultūros produkto, teikiamų paslaugų kokybę ir materialinę bazę:

• rengiant naujas programas (koncertines, edukacines ir pan.) ir kitas naujas veiklas (20),

• rašant projektus (4) ir gaunant finansavimą,

• gaunant papildomų pajamų  už teikiamas paslaugas, ieškant rėmėjų, rengiant NVŠ programas ir kt. (13 000).

  1. Sudaryti palankias sąlygas gyvuoti susibūrusiems kolektyvams, kelti jų meninį lygį dalyvaujant ir laimint konkursuose (6) (pagrindinis prizas, I, II, III vietos rajono, regiono, šalies bei tarptautiniuose konkursuose, kultūros srities nominacijų laimėjimai (pvz.  „Aukso paukštė“, geriausias kultūros centras, „Auksinis Feniksas“ ir kt.).
  2. Skatinti bendravimą ir burti bendruomenę į kultūros įstaigos veiklą įtraukiant kuo daugiau vietos gyventojų ir žmonių gyvenančių ar dirbančių Panevėžio rajone (80).
  3. Ugdyti dirbantį personalą, didinti profesionalumą.
  4. Rinkti, fiksuoti ir skleisti etninės kultūros paveldo – muzikos, papročių ir apeigų, liaudies     medicinos, kulinarinio produkto – medžiagą.

 

 PRIORITETINĖS VEIKLOS KRYPTYS

 

                • Siekti materialinės bazės gerinimo.  

                • Išsaugoti tebegyvuojančius tradicinės kultūros reiškinius ir sukurti prielaidas jų perėmimui bei skatinti jų tęstinumą.

                • Pasitelkiant etninės kultūros meno vertybes įtraukti jaunąją kartą į meninės kūrybos veiklą, tobulinti jų meninius sugebėjimus.

                • Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, pagal galimybes burti naujus meno mėgėjų kolektyvus, būrelius.

                • Ugdyti dirbantį personalą.

                 •Stiprinti bendradarbiavimą su vietos gyventojų bendruomenėmis, įstaigomis, religinėmis bendruomenėmis.

                •Skatinti bendravimą ir burti bendruomenę.

 

NR.

UŽDAVINIAI

ĮVYKDYMO TERMINAS

ĮGYVENDINIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS

 

1.

Siekti materialinės bazės gerinimo

 

Visus metus

 Dalyvaujant LR Kultūros ministerijos tautinių kostiumų įsigijimo programoje atnaujinti kolektyvų kostiumus. Išnaudoti visas galimybes siekiant renovuoti dalį kultūros centro pastato ir  pastatyti priestatą su sale.

 

2.

Išsaugoti tebegyvuojančius tradicinės kultūros reiškinius, sukurti prielaidas jų perėmimui, skatinti tęstinumą.

Visus metus

Rengti renginius laikantis vietos gyventojų  tradicijų ir papročių (Mojava, Joninės, Nuobaigos, kulinarinio paveldo šventės ir pan.)

 

4.

Pasitelkiant etninės kultūros meno vertybes įtraukti jaunąją kartą į meninės kūrybos veiklą, tobulinti jų meninius sugebėjimus.

Visus metus

Organizuojant etninius renginius įtraukti vaikus ir jaunimą. Skatinti kolektyvų, kuriuose dalyvaują kelių kartų atstovai, veiklą. Rengti bendras koncertines programas ir išvykas.

 

5.

Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, pagal galimybes burti naujus meno mėgėjų kolektyvus, būrelius.

 

Visus metus

Rengti gyventojų apklausas ir pagal galimybes tenkinti jų poreikius. Plėsti vaikų muzikos studijos teikiamas paslaugas. Rengti ir vykdyti NVŠ programas. Stiprinti žolininkių, duonos kepėjų, vaikų rankdarbių būrelių veiklą.

 

7.

Stiprinti bendradarbiavimą su vietos gyventojų bendruomenėmis, įstaigomis, religinėmis bendruomenėmis.

 

Visus metus

Dalyvauti bendruose projektuose ir organizuoti renginius įtraukiant vietos bendruomenes ir įstaigas.

 

 

                •Plėtoti kultūrinę, šviečiamąją ir informacinę veiklą, organizuoti renginius, šventes, festivalius, apžiūras ir konkursus, kultūros akcijas, parodas.

 

 

2018 METŲ RENGINIAI

Renginio data

Renginys

Vieta

SVARBIAUSI RENGINIAI

02.16

02.15

02.15

 

Lietuvos 100-mečio renginių ciklas

„100 dainų Lietuvai“

 

Miežiškių bažnyčia

Trakiškio padalinys

Nevėžio padalinys

06.23

Žolynų ir kulinarinio paveldo šventė „Joninių žolynų brydė“

Trakiškio padalinio kiemas

 

07. 21

Šalies naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“ Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

 

Radviliškių kaimo kepykla, Krekenavos seniūnija

 

08.26

Miežiškių krašto ir atsisveikinimo su gandrais šventė „Baltramiejus“

Miežiškių Angelų slėnis

11. 24

Kapelos „Juostvingė“ kūrybinės veiklos 10-mečio šventė

Trakiškio padalinys

 

10.15-20

 

 

 

 

11.24

Aukštaitijos regiono kapelų šventė-varžytuvės  „XXVI Kapelmaušis 2018“:

I turas

 

Panevėžio rajono kultūros centrai

 

 

 

Finalinis koncertas

 

Panevėžio Cido arena

KITI RENGINIAI

 

01.05

Trijų karalių eitynės

Miežiškių seniūnija,

Nevėžio gyvenvietė ir aplinkiniai kaimai

02.13

Užgavėnės

Miežiškių kultūros centras,

Nevėžio padalinys,

Trakiškio padalinys

 

 

03-11 11.45

Bažnyčioje

03.10 16 val.

03.10 18 val

 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo renginių ciklas

„Šitą žemę man likimas dovanojo“

 

 

Miežiškių bažnyčia,

 

Trakiškio padalinys

Nevėžio padalinys

04.03

Atvelykio šventė vaikams „Rid rid margi margučiai“

Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinys

04.20

Eiliuotojų ir tautodailininkų šventė „Darbščių rankų ir žodžio meistrai“

Trakiškio padalinys

05.04

Renginiai skirti Motinos dienai paminėti

Miežiškių kultūros centro

Trakiškio padalinys,

Nevėžio padalinys

05.25

Mojava

Zimnickų sodyba,

Nibragalio kaimas

05.26

Kulinarinio paveldo šventė „Oi, skanios bobutės vaišės“,

 

Trakiškio padalinio kiemas

06.01

Vaikystės šventė „Sveika vasarėle“

Nevėžio padalinys

06.22

Joninių šventė

Miežiškių Angelų slėnis

07.06

Valstybės dienos akcija

Miežiškių Angelų slėnis

08.25

Gyvenvietės grožio šventė „Tvarkdaraitis“

Miežiškių kultūros centro Trakiškio padalinys

09.08

Poezijos šventė „Bobų vasara“

Grigalių sodyba

09.22

Kulinarinio paveldo šventė „Bulvė ir maistas, ir vaistas“

 

Trakiškio padalinio kiemas

10.27

„Nuobaigos“ (rudens  darbų pabaigtuvių šventė)

Trakiškio padalinys

10.30

Helovyno šventė vaikams „Linksmieji vaiduokliukai“

Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinys

       11.23

Folkloro ansamblio „Radasta“ kūrybinės veiklos

10-mečio šventė

Nevėžio padalinys

 

12.14

12.07

Adventiniai renginiai:

Popietė „Papuoškime bendruomenės eglę“

Popietė vaikams „Kaip Kalėdų laukdavo mūsų seneliai“

 

Miežiškių kultūros centro

Trakiškio padalinys ir Nevėžio padalinys

 

 

11.28

12.28

Kalėdiniai renginiai:

 

Koncertas „Naujuosius sutinkant“

Šventė vaikams „Eglutė skarota, eglutė žalia“

 

 

Miežiškių kultūros centras,

Trakiškio padalinys,

Nevėžio padalinys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

02. 06

03. 29

03.20

12. 4 ir 11

Edukacinės programos:

„Bobutės vaišės“,

„Paslaptingos žolynų galios“

„Žolelių dūmų kerai“,

„Žolelių  arbatos“,

„Bulvė – maistas, grožis, vaistas“

„Duonelės kelias – nuo rugio varpos“

„Advento darbai, tikėjimai, burtai“

„Kalėdinių žaislų gamyba“.

Miežiškių kultūros centro

Trakiškio padalinys

 

 

 

 

„Užgavėnių personažai“,

„Margučio svajonė“

„Rankų darbo atvirukai“,

„Kalėdinės dekoracijos“.

Miežiškių kultūros centro
Nevėžio padalinys

 

 

 RENGINIŲ APRAŠYMAS

Renginio pavadinimas ir trumpas aprašymas

             Baltramiejaus atlaidų pakermošis. Kraštiečių šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju. Miežiškiuose, tai didžiausia tradicinė vasaros šventė.

Aukštaitijos regiono kapelų šventė – varžytuvės ,,Kapelmaušis“ rengiamos siekiant užtikrinti Dainų švenčių tradicijų tęstinumą, skatinti šio žanro meno kolektyvų kūrybinę saviraišką, naujų kolektyvų atsiradimą, sudaryti sąlygas įvairių gyventojų grupėms įdomiai ir prasmingai praleisti laisvalaikį

Šalies naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“- tradicinis edukacinis projektas, kuris vykdomas visus metus ir vainikuojamas švente.

 „Mojava“ Nibragalio kaime – edukacinis renginys. „Mojavos" prasmė – pasimelsti, tačiau čia nuo seno svarbi būdavo ir proga jaunimui pasilinksminti bei pabendrauti smagioje gegužinėje. „Mojavos" gegužinių pamaldų tradicijos žinomos nuo XIX a. vidurio. Jau temstant, nudirbus visus ūkio darbus, žmonės rinkdavosi trobose ir giedodavo už širdies griebiančias giesmes, melsdavosi. Atgiedojus maldas prasidėdavo tikros linksmybės, neretai trukdavusios iki paryčių. Rateliai, šokiai, dainos, vingrios armonikų melodijos itin traukė jaunimą. Sunku dabar įsivaizduoti, kad prieš gerą šimtmetį gegužinės buvo bene svarbiausias jaunimo pasilinksminimas. Rengti "mojavą" savo namuose šeimininkams būdavo didelė garbė. Todėl itin kruopščiai jie stengdavosi išdabinti namų aplinką – Marijos paveikslus išpuošdavo kaip tik įmanoma gražiau, apkaišydavo alyvomis, pelargonijomis, kiemą prismaigstydavo sulapojusių berželių, iš pataisų, bruknių lapelių pripindavo vainikų.

Joninės. Kalendorinė šventė su senųjų Joninių tradicijų elementais.

Eiliuotojų ir tautodailininkų šventė „Darbščių rankų ir žodžio meistrai “ Edukacinis projektas. Tautodailė, liaudies dailė – viena iš trijų liaudies meno dalių, greta liaudies architektūros ir folkloro. Yra svarbi etnokultūros, tautos dvasinės ir materialinės kultūros dalis. Ji glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, buitimi, papročiais, apeigomis. Renginio tikslas – skatinti ir pagerbti vietos tautodailininkus ir eiliuotojus, skatinti jų veiklą ir perduoti iš kartos į kartą.

Rudens darbų pabaigtuvių šventė – Nuobaigos. Tradicinė rudens darbų pabaigtuvių šventė.

Advento renginiai – laikantis senųjų lietuvių tradicijų gruodis – saulėgrįžos laukimo, pasirengimo žiemos šventėms, kartu ir poilsio nuo sunkių rudens darbų laikas. Pagal metines kalendorines šventes anksčiau žmogus rikiuodavo visų savo lauko ir namų darbų pradžią ir pabaigą, atokvėpio, linksmybių ar susikaupimo laikotarpius. Adventinio laikotarpio metu rengiamose šventėse  dainuojamos  advento dainas, žaidimai, rateliai.

 

 

Direktorė                                                                                                                      Birutė Titienė