Šventėje pagerbta duona ir ją kuriantys žmonės

Tvirtinanti tradicijas, auginanti susidomėjimą paveldu, kaskart sukviečianti didžiulį žmonių būrį, neleidžianti nuobodžiauti – tokia yra jau aštuoniolika metų vidurvasarį vykstanti šalies naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“.

Gimusi ir pirmąjį dešimtmetį praleidusi Miežiškių krašte, šventė šiemet jau aštuntą kartą vyko ją į savo kiemą pasikvietusių ir vis tvirčiau globojančių ūkininkų, duonos kepėjų Audronės ir Albino Kisielių sodyboje Radviliškių kaime, Krekenavos seniūnijoje.

Renginyje, kaip visuomet, netrūko linksmybių, tačiau daugiausiai dėmesio skirta jo prasmei išryškinti – prisimintos senosios rugiapjūtės pradžios tradicijos, duonos garbinimo apeigos, pagerbti duoną kuriantys žmonės. Folkloro ansamblis „Raskila“ šventės dalyvius pakvietė tapti įspūdingo vyksmo dalimi – susibūrus prie ugniakuro dėkoti deivei Žemynai, pajausti ugnies, rugio, tvirto tarpusavio ryšio šventumą, dalintis duona. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, kiti garbūs svečiai sveikino šventės šeimininkus Kisielius ir kitus tradicijų puoselėtojus. Organizatoriai dėkojo paveldo saugotojams, duonos kepėjams.

Šiųmetė šventė išsiskyrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtais akcentais: atidengta šią svarią sukaktį įamžinanti tautodailininkų sukurta skulptūra „Atkurtai Lietuvai – 100“, mugėje pristatyta amatų raida nuo archajiškiausiųjų iki šiuolaikinių, pabrėžiant brolystę su taip pat šiemet valstybingumo šimtmetį švenčiančia Latvija pakviestas koncertuoti kaimynų šalies kolektyvas.

Kaip ir dera duonos kepėjų šventėje, kiekvienas galėjo patirti, kaip duona gimsta: šventės sumanytoja, etnokultūros puoselėtoja Stasė Eigirdienė kepykloje pasakojo apie duonos kelią, čia pat mokė iš šeimininkų paruoštos tešlos formuoti kepalėlius, siūlė stebėti, kaip jie šaunami į krosnį, kvietė laukti, kol iškeps, o iškepus – vaišintis arba kaip vertingas lauktuves gabentis namo. Kepėjų amato paragauti galėjo ir vaikai – juos Violeta Karklytė mokė kepti bandeles.

Ne tik stebėti, bet ir patirti siūlė ir mugėje savo darbus demonstravę amatininkai: buvo galima pabandyti čiupus spragilus kulti javus arba pasukti senovines girnas, išmėginti kalvio įrankių svorį, kurti paveikslus ant vandens, lipdyti iš molio. Iš viso mugėje prisistatė, savo kūrinius pardavinėjo maždaug trisdešimt amatininkų, tautodailininkų – sūrių gamintojos, suvenyrų, papuošalų, drabužių kūrėjai, medžio drožėjai, juostų pynėja, kanapių produktų gamintojas, triušių ir sraigių augintojai, žolininkai. Buvo kviečiama vaišintis čia pat kepamais blynais, kiaušiniene, sriubomis. Žinoma, siūlyta ir įvairiausių rūšių duonos ragauti: savo gaminius pristatė Kisielių kepykla, Sigita Rudienė iš Krekenavos, Bronė ir Kostantas Medišauskai iš Miežiškių, Steponas Jautakis iš Kelmės.

Jau tradicija tapusiose medžio skulptūrų dirbtuvėse skulptūras kūrė ir vėliau aukcione jas pristatė, siūlė įsigyti devyni skulptoriai iš Panevėžio miesto ir rajono, Rokiškio, Šiaulių.

Visą dieną linksmybės nerimo vaikų kieme – mažyliai stebėjo Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklį, mokėsi senovinių piemenų žaidimų, pūtė milžiniškus muilo burbulus.

Smagiame koncerte publiką linksmino Linkaučių pagrindinės mokyklos mergaičių ansamblis, Upytės tradicinių amatų centro folkloro kolektyvas „Upytės Vešeta“, folkloro ansamblis „Upite“ iš Upitės Latvijoje, liaudiškos muzikos kapelos „Ratasai“ iš Miežiškių ir „Juostvingė“ iš Trakiškio, garsieji „Sadūnai“.

Šventei riedant į pabaigą jos organizatoriai, Miežiškių kultūros centras bei Audronė ir Albinas Kisieliai, publikai pažadėjo ta pačia proga toje pačioje vietoje tokiu pat laiku susitikti ir kitąmet – graži tradicija tęsis.

 

Miežiškių kultūros centro informacija ir nuotraukos