Šventės proga linksmino „Pilimutės šposai“
Miežiškėnai ir jų svečiai Kovo 11-ąją minėjo nenuobodžiai ir originaliai. Darniai pagiedoję tautos himną šventinio renginio dalyviai buvo pakviesti džiaugtis tuo, kad reikšminga data į Lietuvos žmonių gyvenimus įnešė naujų vėjų, be kita ko, leidžiančių ir svarbias šventes paversti ne formaliais susiėjimais, o bendruomeniškomis linksmybėmis. Miežiškių kultūros centre Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena džiaugtąsi puoselėjant svarbias tautai vertybes, tautosakos tradicijas, pagerbiant šaunius krašto žmones, aukštaičių tarmę ir tiesiog šypsantis, juokiantis, kvatojant tradiciniame Panevėžio rajono pasakotojų konkurse „Pilimutės šposai 2017“.
Šiemet jau dešimtą kartą vykęs etnokultūrinis renginys buvo kiek kitoks, nei įprasta. Anksčiau kviesdavęs pasivaržyti tik pasakojančias rajono moteris, šiemet jis subūrė ir vyrus. Pasakoti nuotaikingų tarmiškų nutikimų, sakmių, prisiminimų, pasakų susirinko trys vyrai ir keturios moterys nuo 42 iki 85 metų.
Kaip „Pilimutės šposuose“ įprasta, pasakotojai ne tik linksmino žiūrovus, bet ir varžėsi dėl geriausiojo titulo. Juos vertino folkloro, etnokultūros specialistės: Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė, Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė ir Smilgių kultūros centro direktorė Lina Narkevičienė.
Tiek vertintojos, tiek žiūrovai įdėmiai klausėsi pasakojimų apie smetoniško turgaus keistenybes, apie žmonių išmonę ir mokėjimą tarsi iš nieko sukurti pramogų, apie Raguvos čigonų gudrybes, juokingus vestuvių „gaspadinių“ nutikimus, senmergės gyvenimą, net apie žemės sutvėrimą. Vyriausias renginio dalyvis, miežiškėnas Napoleonas Skeiveris pamokymus, kaip blaiviai gyventi, rėžė eilėmis.
Kad klausytis pasakojimų neprailgtų, šventės žiūrovus ir dalyvius linksmino Miežiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Ringis“ (vadovė Rita Gasaitienė) ir liaudiškos muzikos kapela „Rudenėlis“ (vadovė Gražina Krikščiūnienė).
Gražus renginys nepaliko abejingų: publika garsiais aplidismentais palydėjo komisijos moterų padėkas miežiškėnams, gebantiems plačiai auditorinai pristatyti savo krašto žmonių talentus, organizuoti šaunius renginius. V. Vasiliauskaitė negailėjo komplimentų tiek organizatoriams, tiek „šposininkams“, pasidžiaugė, kad daugelis pasakotojų buvo artistiški ir įtaigūs. Tiesa, vertintoja pabrėžė, kad šio originalaus pasakotojų žanro atstovams įtaigumo nepakanka – būtina dar ir rimčiau įsigilinti į žodinį liaudies paveldą, suprasti ir klausytojams perteikti į pasakas, pasakojimus sudėtą gyvenimišką išmintį, jos vertę.
Prizinių vietų užteko visiems, be mielų kultūros centro įsteigtų prizų, dovanėlių neliko nė vienas varžytuvių dalyvis. Dvi ketvirtąsias vietas komisija skyrė Žilvinui Karoliūnui iš Dembavos ir Zinaidai Jurėnienei iš Paįstrio seniūnijos, Pakaušių kaimo. Trečiosios vietos teko miežiškėnams Valerijai Bartulienei ir Napoleonui Skeiveriui, antroji – raguviškei Inai Kuodienei, pirmąja vieta įvertintas Jurgos Švagždienės iš Miežiškių pasakojimas. Pasakotojų pasakotojo titulas suteiktas taip pat Miežiškiams atstovavusiam Linui Švagždžiui. Jam įteiktas ir pagrindinis prizas – originalus tautodailininko Eduardo Tito kūrinys, žavi medinė Pilimutės skulptūrėlė.
Vadovaujantis renginio nuostatais, varžytuvių nugalėtojas bei I vietos laimėtoja įgijo teisę ir pareigą atstovauti Panevėžio rajonui Lietuvos pasakotojų konkurse „Žodzis žodzį gena“ Druskininkuose.
Miežiškių kultūros centro inf.
